„Karlsonai, o man mama griežtai uždraudė smaližiauti. Liepė neliesti uogienės.“ – „Vis dėlto, koks tu bjaurus. Juk didžiausias ligonis gali norėti du, tris šaukštus uogienės! Oi…“ – Oi, tu sergi? – „Mano temperatūra aukščiausia, kokia tik gali būti. Taip, jeigu nori žinoti. Žinai ką, tu man turi būti tikra motina.“ – „Tu man regis nesergi.“ – „Ne, sergu.“ – „Ne.“ – „Aš tau sakau, sergu.“ – „Ne, nesergi.“ – „Koks tu esi bjaurus, nejau aš negaliu susirgti kaip visi žmonės?“ – „O tu nori susirgti?“ – „O tu nenori?“ – „Nee.“ – „Nori. Guli štai sau. Klausyk, lėktum pas mane. O tu klausinėsi kaip jaučiuosi, ką skauda. Aš tau sakysiu, kad esu didžiausias pasaulyje ligonis ir man daugiau nieko nereikia nebent, na nebent, na, kokio nors didelio torto, kalno šokolado ir kokios nors didelės dėžės saldainių, viskas“. (Ištrauka iš animacinio filmo „Mažylis ir Karlsonas, 1968).
Geras virškinimas – gera sveikata
Čia sustokime ties viena gera Karlsono mintimi – „Juk didžiausias ligonis gali norėti du, tris šaukštus uogienės!”. Norėti gali, bet pasveikti, tikriausiai, ne (kartais sirgti reiškia sulaukti daugiau dėmesio). Nebent gyvybei grėstų pavojus. Šis Karlsono – užkietėjusio smaližiaus personažas, puikiai atspindi dažno iš mūsų įprotį norėti daug, o jaustis ligoniu ištįsusiu liūdnu veidu.
Sveikatos klausimas liečia kiekvieną iš mūsų, nepaisant to, ar esame sveiki it ridikėliai, ar turime sunkių sutrikimų. Bet problema glūdi net ne sveikatoje, ar jos nebuvime, o kitur – požiūryje į savo ir kito sveikatą. Nuo šio požiūrio „sveikatos“ būtent ir priklauso mūsų įpročiai, gyvenimo kokybė bei kūno ir proto balansas.
Darni kvėpavimo ir kraujotakos sistema yra svarbi mūsų gyvybinėms funkcijoms palaikyti, tačiau retai susimąstome apie virškinimo sistemos svarbą ir įtaką organizmo vidaus terpės dinaminio pastovumo – homeostazės palaikymui. Garsiausias Antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas pastebėjo: “Visos ligos prasideda virškinamajame trakte”. Tuo tarpu Ajurveda – bene seniausias medicinos mokslas, atsiradęs Indijoje daugiau kaip prieš penkis tūkstančius metų, jau tada akcentavo itin svarbią virškinimo reikšmę mūsų bendrai savijautai.
Ajurvedoje virškinimui skiriamas ypatingas dėmesys.
Šį Ajurvedos – mokslo apie sveikatą ir sveiką gyvenseną požiūrį galima apibendrinti ir taip: geras virškinimas – gera sveikata. Tad šiame straipsnyje ir bus remiamasi Dr. Partap Chauhan knyga Ajurveda: mokslas apie gyvenimą ir sveikatą bei Aurelijos Juchnevičiūtės-Murphy straipsniais apie mitybą pagal Ajurvedą.
Virškinimo ugnies reikšmė sveikatai
Metaforiškai vadinamoji virškinimo „ugnis“, „agni“ – džatharagni (jatharagni) yra esminis veiksnys, kuris lemia gerą ar prastą skrandžio darbą. Jei džatharagni pernelyg silpna, arba, atvirkščiai – pernelyg aktyvi, vienu ar kitu atveju kenčia visas kūnas. Tuomet organizme, dėl blogai suvirškinto maisto, susilpnėjus virškinimo ugniai, kaupiasi vadinamoji ama – toksinės nuosėdos, kurios gali nusėsti tuose organuose, kurie yra silpniausi. O dėl itin aktyvios ugnies gali sukilti rėmuo, vystytis įvairiausi uždegimai, kamuoti odos bėrimai.
Nors gali atrodyti, kad prastas virškinimas – greitai išsprendžiama problema (galima „ant smūgio“ išgerti vaistų, kokios raminančios arbatos ir tikėtis staigaus pagėrėjimo), tačiau tokios dažnos ligos kaip gastritas, opaligė, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, skrandžio, kasos, žarnyno bei kitų organų vėžys, apie mūsų ydingus mitybos įpročius pasako daugiau nei, pavyzdžiui, reklamoje skambantys panašūs šūkiai, kaip: „Viena tabletė – ir išsipūtusio pilvo kaip nebūta!”; arba: “Aš mėgstu cepelinus – tai kam turėčiau save riboti?” (vėlgi, panaši farmacijos reklama).
Išties, gera sveikata priklauso nuo gero virškinimo ir maisto įsisavinimo, o ne nuo tablečių. Tuomet iškyla klausimas, kaip palaikyti gerą džatharagnį, kad nesirgtume?
Trys kūno sandaros
Visų pirma, prieš atsakant į klausimą, kaip palaikyti gerą virškinimo ugnį, dera atsižvelgti į tris kūno sandaras. Kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam, kadangi kiekvienas žmogus yra individualus. Patartina maistą pasirinkti atitinkamai pagal kūno konstituciją. Todėl svarbu išskirti tris pagrindinius elementus, biologines energijas, vadinamąsias došas, kurios veikia kūno sandaros būklę. Tai – Vata, Pita, Kapha. Šios trys došos beveik atitinka tokias Vakarų medicinos kategorijas kaip „liesas“ (Vata), „vidutinis“ (Pita), „stambus“ (Kapha). Paprastai viena doša yra vyraujanti, todėl nuo jos ir priklauso žmogaus charakteris, fiziniai ypatumai, būdingos ligos. Bene visų ligų priežastis – Vatos, Pitos ir Kaphos išsiderinimas organizme. Vata tipo žmogus yra lieso kūno sudėjimo, būna išblyškęs, jo nuotaika nepastovi, yra kūrybiškas, svajingas (gali pasirodyti, jog „skraido padebesiais“), daug ir greitai kalba, yra jautrus, nerimastingas, jo sapnai intensyvūs. Pita konstitucijai priklauso asmenys, kurie nuolat „užsidegę“, jų oda dėl vidinio karščio yra rausva, susijaudinus linkusi raudonuoti, raumenys gerai išsivystę, atletiški, yra vidutinio kūno sudėjimo, temperamentingi, nekantrūs, mąstymas greitas, intelektualūs, greitai įpyksta (įsižiebia kaip degtukai), mėgsta rungtyniauti, geri vadovai. Galų gale Kapha žmogus – gražios išvaizdos (didelių akių, apvalaus veido, plačios šypsenos), linkęs pilnėti, ramus žmogus, draugiškas, taikus, visų mėgstamas, linkęs patingėti, vertina ramybę, stabilumą, režimą, struktūrą, mąsto lėtai, gali būti šykštus, užsispyręs.
Esi tai, ką valgai
Kaip jau buvo minėta anksčiau, bet koks nesuvirškintas maistas yra kenksmingas, kadangi organizme kaupiasi toksinai. Ir apskritai, prieš pradėdamas gydyti bet kokią ligą, Ajurvedos gydytojas visų pirma ištiria agnio veiklos trūkumus ir stengiasi juos ištaisyti paskirtais vaistažolių preparatais, nes bet kokie vaistai geriau įsisavinami, kuomet gera ir virškinimo ugnis.
Yra toks posakis: „Esi tai, ką valgai“. Priklausomai nuo to, ką dedame į skrandį, būsime sveiki ir žvalūs, arba apsunkę, ligoti, nervingi ir pikti. Maistas – taip pat energija. Vieni maisto produktai savo prigimtimi yra sunkūs arba drėgni, kiti – lengvi, arba sausi. Vienoks maistas tinka ryte, kitoks – vakare. Vieni produktai dera, kiti – ne. Vienoje aplinkoje maistas geriau suvirškinamas, kitur – prasčiau. Ir jei valgome (tiksliau, ryjame) paskubomis, ligos – garantuotos. Nors atrodo nesvarbus, nereikšmingas faktas, tačiau būtina gerai sukramtyti maistą, kadangi virškinimo procesas jau prasideda burnos ertmėje. O tuo labiau valgyti reikia atsipalaidavus, kitu atveju skrandis „suvalgys“ neigiamas emocijas – agni sutriks.
Žodžiu, kaip matome, gerą skrandžio veiklą lemia ne tik maisto kokybė, kiekybė bei suderinamumas, bet taip pat ir tinkamas nusiteikimas.
Mitybos režimas
Sekantys patarimai, remiantis Ajurvedos mokslo sukauptais žinių lobiais, nėra panacėja, siekiant visam laikui pagerinti virškinimą, išsigydyti įsisenėjusias ligas, ar net vėžį. Tai – darnaus gyvenimo būdo pavyzdys, kuriuo sekant galima tikrai pasijusti geriau. Ajurveda puikiai papildo šiuolaikinę profilaktinę mediciną ir padeda pagerinti tiek fizinę, tiek dvasinę sveikatą.
Tad trumpai, pasitelkiant gydytojo Partap Chauhan patarimus, išskirkime esminius dalykus, kurių derėtų laikytis, siekiant palaikyti gerą virškinimo ugnį ir išvengti (arba sumažinti simptomus) nemalonių ligų:
• Didžiausia maisto dalį rekomenduojama suvalgyti per pietus (60-90 proc.) dėl to, jog saulė nuo 12 iki 14 valandos pasiekia savo aktyvumo „piką“ – būna aktyviausia (papildomai nenaudojama organizmo energija, dėl to maistas lengviau suvirškinamas). Pusryčiams geriausia suvalgyti ką nors lengvo, kad iki pietų nesijaustume nei labai sotūs, nei peralkę. Vakarienė taipogi turi būti kukli. Jeigu vakare „prisikimšime“, organizmas nebus pailsėjęs, nes naktį bus apkrautas papildomu darbu. Be to, nesuvirškintas maistas terš organizmą.
• Rami aplinka ir nuotaika valgymo metu. Valgio metu patartina išjungti televizorių, kompiuterį ar kitą vaizdo bei garso techniką. Maistas sunkiau įsisavinamas, kuomet valgome atsainiai, nejaučiame skonio, valgome greit ir išsiblaškę. Dar blogiau, jei valgome eidami gatve paskubomis, ar valgome tada, kai nėra nuotaikos (maistu „užmušame“ liūdesį, pyktį, nuoskaudas bei kitas negatyvias emocijas).
• Skirti pakankamai laiko kramtymui, kad seilėse esantys skaidymo fermentai gerai susimaišytų su maistu.
• Prieskonių, stimuliuojančių virškinimo ugnį, vartojimas (apie juos pakalbėsiu vėliau).
• Vengti valgymo, jei nėra fizinio alkio. Nesuvirškintas maistas silpnina džatharagnį, kadangi skrandis nėra pasiruošęs naujam „kurui“ priimti. Tai lemia šlakų organizme kaupimąsi.
• Patartina vandenį gerti 1 valanda prieš valgį ir ne anksčiau kaip praėjus 1 valandai po valgio. Gerdami valgio metu užgesiname agnį, o užsigerdami po valgio dar ir apsunkstame.
• Skonių derinimas. Skonis (rasa) užima itin reikšmingą vietą Ajurvedoje. Bet koks vieno skonio perteklius (tarkim saldaus – valgoma daug bandelių, saldainių, šokolado, vaisių), didina riziką susirgti rimtomis ligomis. Kaip žinome yra šeši skoniai: saldus, rūgštus, sūrus, aštrus, kartus ir aitrus. Kiekvienas maisto produktas turi visus šiuos išvardintus skonius, tačiau visada vyrauja vienas stipriausias, kurį atpažįstame kaip, pvz., saldų (medus). Atskiri skoniai skirtingai veikia došas. Saldus skonis – žemės ir vandens derinys (jo perteklius apsunkina Kapha došą), sūrus, aitrus ir rūgštus skoniai turi ugnies elementų (apsunkina Pitą), o skoniai turintys oro – pasižymintys aitrumu, kartumu, sutraukiantys – apsunkina Vatą, nes šioje došoje taip pat vyrauja oro elementas. Žodžiu, ligos ar sutrikimo gydymo pamatas – tam tikrų skonių įtraukimas arba pašalinimas bei subalansuota dieta.
Nors to nepastebime, tačiau esame tampriame ryšyje su gamtos ritmu. Juk ir paprastas paukštis žino, kada keltis, kada ieškotis maisto, o kada miegoti. Lygiai tas pats yra ir su mumis – laikydamiesi gamtos ritmo, žinodami ir jausdami ką valgyti, ko ne, kaip valgyti ir kada, išvengsime daugybės negalavimų, būdingų tiems, kurie persidirba, mažai juda (arba nuolat „lieja prakaitą“ sporto klubuose, taip apkraudami širdį), nesilaiko subalansuotos mitybos, neišsimiega, dirba naktimis ir pan.
Tai ką valgyti, ko nevalgyti ir kiek?
Klausimas teisingas, bet akivaizdu, jog visi intuityviai žinome, kas tinka mūsų organizmui, kas sukelia nemalonius simptomus ir kiek kūnui pakanka maisto. Intuicija – geriausias patarėjas, kadangi kiekvienas esame individualus.
Galbūt reikėtų pradėti nuo fakto, kad vidutinė skrandžio talpa – 1,3-1,5 litro. Pavalgius turi būti užpildyta trys ketvirtadaliai skrandžio tūrio (kiek telpa į dvi saujas). Ne tiek ir daug, tačiau tai optimali porcija, kad nesijaustume lyg akmenų privalgę.
Satvinis maistas – švarus maistas. Tokiu maistu vadinamas šviežias, suderintas ir vegetarinis maistas. Kaip teigia Ajurveda, geriausia ligų prevencija – tai būtent tokio maisto valgymas. Derėtų valgyti kuo daugiau šviežių daržovių, vaisių, grūdų, sveikų grūdų duonos gaminių, riešutų, sėklų, salotų. Šiai grupei priklauso ir pienas (karvių, auginamų natūralioje aplinkoje), žolelių arbata. Ajurveda pataria vengti grybų, svogūnų, česnakų, pernelyg daug prieskonių, alkoholio, kofeino turinčių produktų, mėsos.
Bet ir vėlgi, svarbu jausti, kas tinka, o kas ne. Intuityvus valgymas – ramesnis protas ir mažesnė galimybė „atkristi“ (pvz., atsisakius šokolado, vėliau atsigriebiama persivalgymo priepuoliais). Vieno ar kito mėgiamo produkto išėmimas neturi sukelti diskomforto, verčiau tą produktą vartoti mažesniais kiekiais.
Dieta pagal kūno konstituciją (došą)
Tad kaip žinoti, kokių produktų kiekvienam (pagal vyraujančią došą) valgyti, o kokių geriau ne? Keli patarimai pagal Aureliją Juchnevičiūtę-Murphy:
Liesiems žmonėms (Vata doša) tinka sunkesnis, riebesnis maistas. Reikia vengti sauso, aštraus, sutraukiančio ir šalto maisto, kadangi tai sukelia tiek psichologinius, tiek fizinius sunkumus. Į savo racioną turi įtraukti tokius produktus, kurių skoniai yra saldūs, rūgštūs ir sūrūs. Vata tipo žmonėms maistas padeda nusiraminti, „įsižeminti“, todėl patartina valgyti kuo daugiau šilto ir virto maisto. Tai būtų: įvairios sriubos, troškiniai, vandeningos košės, grūdinės kultūros, kaip ryžiai, avižos (išskyrus grikius, kukurūzus, rugius, nes jie „sausina“, tada reikia juos virti didesniame kiekyje vandens ir valgyti su riebalais), bemielė duona (mielės skatina meteorizmą Vata žmogui), garintos, apvirtos daržovės (vengti žalių ir šaltų, vėlgi – sukelia pilvo pūtimą), visi vaisiai (išskyrus spanguoles ir granatus), migdolai, visi pieno produktai, saikingas saldumynų kiekis, šalto spaudimo aliejus (geriausiai tinka – sezamų). Geriausiai balansuojančios daržovės ir vaisiai: raudonieji burokėliai, morkos, česnakas, žalios šparaginės pupelės, virti svogūnai, saldžiosios bulvės, kaštonai, ridikėliai, burokai ir kitos šakninės daržovės, abrikosai, avokadai, bananai, saldžiosios vyšnios, šviežios datulės ir figos, greipfrutai, saldžios ir neturinčios sutraukiančio skonio vynuogės, citrinos, mango vaisiais, nektariniai, mandarinai ir apelsinai, papajos vaisiai, persikai, ananasai ir slyvos.
„Ugningiesiems“ (Pita) žmonėms rekomenduojamas „neuždegantis“ maistas, kuris nuramina ugnį. Kadangi Pita nuolat yra alkani, todėl derėtų valgyti kuo daugiau „vėsinančio“ maisto, grūdinių bei ankštinių kultūrų (jos yra „sunkios“, todėl ilgiau virškina). Pita prigimties žmonės turėtų rinktis tokius skonius: saldų, kartų, sutraukiantį. Kadangi „Pitininkai“ dažnai skundžiasi padidėjusiu rūgštingumu, miežiai, ryžiai avižos bei kviečiai yra labiausiai tinkančios grūdinės kultūros, (o štai, grikiai, kukurūzai, rugiai ir soros yra per „karšti“). Taip pat tinka bemielė duona (mielės didina rūgštingumą, sukelia viduriavimą), visos žalios ir „šaltos“ daržovės (išskyrus rūgščios, aitrios bei aštrios – ridikėliai, česnakai, žali svogūnai), visi vaisiai, lęšiai, pupelės ir žirniai, kokosas, kokoso pienas, migdolai, saulėgrąžų, moliūgų sėklos, maži kiekiai šalto spaudimo aliejaus (dideli kiekiai gali „užkurti“ ugnį), visi saldūs pieno produktai (nepatartina rūgštūs ir riebūs pieno produktai), nedidelis kiekis saldumynų. Geriausiai balansuojančios daržovės ir vaisiai: raudonieji burokėliai, morkos, brokoliai, kopūstai, žalios šparaginės pupelės, virti svogūnai, agurkai, moliūgai, cukinijos, žalieji žirneliai, bulvės, salierai, baltieji burokai, žiediniai kopūstai, kaštonai, žalios salotos. Abrikosai, avokadai, obuoliai, bananai, saldžiosios vyšnios, šviežios datulės ir figos, saldžios vynuogės, citrinos (nedideliais kiekiais), mango vaisiai, nektarinai, persikai, saldūs ananasai, slyvos, kriaušės, granatai.
Kapha došos – stambesnio kūno sudėjimo žmonėms tinka valgyti šiuos skonius: kartų, aitrų, aštrų, kartų, sutraukiantį. Iš grūdinių kultūrų, ramiesiems šios došos žmonėms rekomenduojami grikiai, soros, saikingai – ryžiai, kukurūzai, miežiai (vengti kviečių bei rugių). Taipogi patartina valgyti žalias salotas, vaisius (geriausia – nedaug džiovintų vaisių, nes turi mažiau vandens; vengti „klampiųjų“ vaisių – avokadų ir bananų), lapines daržoves (špinatai, burokėlių lapai), bei daržoves, augančias ant žemės, turinčias sėklyčių (moliūgai, paprikos, baklažanai, cukinijos), saikingais kiekiais lęšius, pupeles ir žirnius, truputėlį lengvų pieno produktų (pienas – sukelia gleives, apsunkina Kaphą; pieno produktus geriau valgyti vasarą arba dienos metu), nedaug aliejaus bei riešutų (kartais galima pasimėgauti skrudintomis moliūgų ir saulėgrąžų sėklomis be aliejaus), ar tuo labiau, labai mažai saldumynų (taip pat didina Kaphą). Geriausiai balansuojančios daržovės ir vaisiai: špinatai, cukinijos, brokoliai, kopūstai, žalios šparaginės pupelės, svogūnai, agurkai, moliūgai, salierai, žiediniai kopūstai, ridikėliai, žalios salotos, česnakai, raudonieji burokėliai, morkos, abrikosai, obuoliai, vyšnios, spanguolės, granatai, kriaušės, mažai citrinų, ananasai, slyvos, įvairios uogos.
Prieskonių magija
Prieskoniai, atitinkamai parinkti pagal vyraujačią došą, turi didžiulės įtakos gerai virškinimo veiklai. Atrodo vos žiupsnelis kardamono ar imbiero, šiek tiek pipirų ar kalendros, raudonėlių ar ciberžolės, ir imi pastebėti, kad jautiesi žymiau geriau. Prieskonių magijos paslaptis, vėlgi – truputis žinių ir žinoma, intuityvus jausmas, kas tinka organizmui, o kas ne. Tad trumpai peržvelkime, kokius magiškuosius prieskonius kokiam tipui žmogui derėtų vartoti:
• Vata doša. Geriausi yra šildantys prieskoniai: česnakas ir imbieras. Indiškasis kmynas (kuminas), ciberžolė (kurkuma) ir kalendra yra geriausi balansuojantys prieskoniai. Asafetida taip pat yra puikus balansuojantis prieskonis Vatai, bet jį reikia vartoti labai mažais kiekiais. Geriausia vartoti: saldžiojo pankolio vaisius, cinamoną, kmynus, ramunėles ir sandalo medžio arbatą.
• Pita tipo žmonėms ypač nerekomenduojami česnakai, čili ar raudonieji pipirai, juodieji pipirai, juodosios ir baltosios garstyčios, krienai, sausasis imbieras ir kiti aštrūs skoniai, kurie visiškai išbalansuoja Pita tipo žmones. Šie prieskoniai trikdo virškinimą, o sukilęs rūgštingumas graužia skrandį, sukelia spazmus. O tai lemia blogą nuotaiką – tampa suirzę, nepatenkinti, agresyvūs. Pita tipo žmonėms labiausiai patartina vartoti šaldančius prieskonius: indiškąjį kmyną (kuminą), ciberžolę (kurkumą), kalendrą, saldžiojo pankolio vaisius, cinamoną, kmynus, krapus.
• Kapha prigimties žmonėms geriausia – šildantys, sausinantys prieskoniai. Prieskoniai užima svarbią vietą Kapha žmonių dietoje – jie ne tik pagerina virškinimą, bet ir subalansuoja Kapha došą, pakeičia maisto produktų savybes, sušildo per daug drėgnus bei sunkius produktus. Reikia vengti druskos, nes druska sulaiko skysčius organizme. Šildantys ir sausinantys prieskoniai (pageidaujami Kapha dietoje): juodasis pipiras, raudonasis pipiras (čili), baltosio ir juodosios garstyčios, muskato riešutas, gvazdikėliai, ciberžolė, krienai, imbieras. Taip pat vengti per daug šaldančių prieskonių (tačiau mažais kiekiais galima) šaltuoju metų laiku: indiškojo kmyno (kuminas), saldžiojo pankolio vaisių, cinamono, raudonėlio, krapų ir sausų kalendros lapų.
Kūno ir proto pusiausvyra
Nors geras virškinimas – gera sveikata, jei kuri nors fizinė organizmo sistema streikuoja, o sielos ir proto būsena – nestabili, tik laiko klausimas, kada virškinimo ugnis sutriks. Liaudyje yra sakoma – „Visos ligos nuo nervų“, o skrandis yra ypač jautrus nervinei įtampai. Enterinė nervų sistema, išsidėsčiusi žarnyne, kuri dar yra vadinama „antrosiomis smegenimis“, taip pat, kaip ir tikrosios galvos smegenys, gali daryti įtaką mūsų elgesiui, savijautai ir emocinei būklei. Vos tik pajuntame baimę ar stresą, į tai sureaguoja ir pilvas. Tad akivaizdu, jog mūsų organizmai yra itin protingos holistinės sistemos, kur viskas tarpusavyje sąveikauja, reaguoja į vieną ar kitą impulsą, per skausmo pojūtį ar kitus negalavimus „praneša“ apie pažeistą homeostazę tam, kad apsaugotų mus nuo dar didesnių problemų.
Dar būtų galima gilintis ir į nedarnios mitybos (sekinančios dietos, anoreksija, bulimija ir pan.) temą, tačiau pabaigai pakaks vienos minties. Kūnas – mūsų minčių, elgesio, įpročių atspindys, tad mylėkime save, rūpinkimės savimi, o svarbiausia – nepamirškime kasdien padėkoti savo organizmui už tokį sunkų darbą, kurį ištikimai dirba kiekvieną sekundę. Nes nuo padėkos bei pagarbos prasideda kelias į kūno ir proto pusiausvyrą.