Eglė Dumbliauskaitė: Žmogaus gyvenimas yra jungtys

 

Esu 22 metų mergina iš Dzūkijos sostinės – Alytaus. Esu smalsi, aktyvi ir drąsi. Gyvenu be televizoriaus. Rytus pradedu pozityviai, turiu savo ritualus. Man patinka žmonės. Kiekvienas – unikalus, todėl ypatingas. Daug bendrauju. Dirbu, mokausi, džiaugiuosi rezultatais – toks mano gyvenimo ratas.

 

1. Kas Tau yra vidinė laisvė? Kodėl?

Žodis ,,laisvė“ man asocijuojasi su ereliu. Tai – dangaus karalius, kuriam negalioja ribos ar taisyklės. Erelis – tai galia, veržlumas ir konkretus tikslo siekimas. Vidinė laisvė – tai leidimas sau išoriškai gyventi taip, kaip jaučiasi viduje. Koncentracija į tikslą, ne į kliūtis.

 

2. Kokia Tavo manymu charakterio savybė yra svarbiausia žmoguje ir kodėl?

Ryžtas. Daug žmonių žino, ką nori daryti, ką reikia daryti, tačiau mažai kas žengia ir pradeda.

 

3. Koks didžiausias atradimas/suvokimas/sutapimas padėjo Tau augti, tobulėti ar keistis?

Suvokimas, kad mano pojūčiai yra teisingi. Žinios, kurias gavau klausydama paskaitas, skaitydama šventraščius. Dalyvavimas savęs pažinimo iš sielos pusės seminaruose atskleidė tokią pasaulio pusę, kuri visuomenėje yra nematoma, tačiau daug žmonių jaučia, kad tai, ką jie mato, girdi kaip gyvena, dar nėra pilna visuma to, kas ištikrųjų vyksta aplink.

 

4. Kas Tau asmeniškai, kaip kūrybiškam/intelektualiam/jautriam žmogui yra ar kada anksčiau buvo didžiausias iššūkis (sunkumas) gyvenime? Kaip tai Tau padeda, padėjo augti, tobulėti ar keistis?

Mano iššūkis vis dar keliauja su manimi. Tai gyvenimas savo gyvenimo. Labai sunku eiti savo keliu, nes būtent šiame kelyje nėra pramintų takų, nėra pavyzdžių. Taip norisi kopijuoti, imituoti ir klijuotis prie ko nors, bet, deja, tai neužpildo vidaus. Todėl domiuosi astrologija, seku savo gyvenimo linijas, vingius, stebiu ateinančiu norus ir analizuoju, ar tai tikrai mano??? Jeigu taip – veržiuosi pirmyn. Tam reikia laiko, tačiau pats procesas ir rezultatai suteikia vidinį pasitenkinimą, kurio ieško kiekvienas.

 

5. Kas Tau padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą, siekti savo tikslų, svajonių, gyventi prasmingai, nepaisant kai kurių aplinkinių nepalaikymo arba tokių iškylančių situacijų, kurios stabdo eiti pirmyn?

Žinios. Ne laikraščiai, ne televizija, ne knygos, o viso to esensija – tikrasis supratimas ir žinojimas, gaunamas iš kitų žmonių išgyventų realizacijų. Patirtis, kad čia gyvename jau ne pirmą kartą. Dvasinė praktika, vienuoliai ir šventraščiai, kurie rodo kelią į priekį ir primena, kad šis gyvenimas tėra kelionės dalis, kuri TĘSIASI TOLYN NUO TEN, KUR BAIGĖME PRIEŠ TAI.

 

6. Įvardink savo profesiją/mėgiamiausią veiklą/siekiamybę, kuri jauti, kad yra Tavo pašaukimas. Ką ji Tau duoda asmeniškai ir ką, Tavo manymu, duoda kitiems?

Esu baigusi dvi profesijas: gyvūnų priežiūros ir konditerijos. Man patinka mokytis skirtingus dalykus. Daug laiko praleidžiu stebėdama žmones, analizuodama psichologiją. Man labai įdomu tyrinėti vaikystę ir vaikus, nes daug atsakymų ateina iš ten. Vaiko psichikoje formuojasi visa jo ateitis ir charakteris. O svarbiausia – įpročiai, kurių dauguma tampa automatiniais (mąstymo būdai; pozityvumas; ateities projekcijos, kurias kuria kiti…) ir taip suformuoja gyvenimą. Mokyklose kažkodėl nėra pamokų apie įpročių galingumą. O gaila, išnagrinėjus svarbą, funkcijas ir poveikį, būtų galima daug gyvenimų sutvarkyti.

Visa mano veikla (gyvūnai, maistas, psichologija) veda prie to, kad žmogaus gyvenimas yra jungtys. Šalia gyvūno gali nekalbėti, tavo kūno kalba išduoda baimę, ramybę ir pan. Gyvūno neapgausi. Šalia jų mokausi savikontrolės ir savistabos. Maistas – energija, mintys, kurias įdeda virėjas, gamintojas, formuoja žmonių nuotaiką. Įpratę maitintis kavinėse, valgyklose ir restoranuose, žmonės sunkiai suras ramybę. Labai svarbu valgyti namuose, šventyklose, rinktis virėją pagal jo psichologinę švarą gyvenime. Tai YPATINGAI svarbu.

Psichologija man leidžia atpažinti tikrąjį žmogų ir suprasti, kodėl jis veikia taip, kaip veikia, kodėl ir kaip jis yra užstrigęs savo rate. Tik suradusi problemų priežastis, galiu duoti žinių ir patarimų, kaip jas išspręsti.

NAUDA:

  1. Kuo daugiau kapstausi savyje, tuo lengviau ir greičiau galiu išanalizuoti kitą.
  2. Mano darbas yra spręsti asmenines žmonių problemas: santykių, savirealizacijos, tikslų, prasmės praradimo, demotyvacijos, nenoro gyventi, prasmės praradimo, emocijų nestabilumo.

 

7. Jei Tavo profesija/mėgiamiausia veikla/siekiamybė turėtų savo ministeriją vyriausybėje ir Tu būtum jos ministras/ministrė, ką pakeistum, ką pasiūlytum savo srities profesionalams bei visuomenei, ar ko imtumeisi, ko beveik niekas dar nesiėmė daryti?

Šiuo metu ruošiu projektą finansavimui gauti ,,Gyvenu iš pilnatvės“ (pavadinimas dar koreguojamas). Mano tikslas – dvasinėmis patirtimis užpildyti meilės sau stygių, kuris sukelia realiai 90 procentų žmonių problemų. Skyrybų skaičius didėja, savižudybės auga, alkoholis, nors ir ribojamas, jo užmiršti neišeina, rūkymas, besaikis interneto naršymas, TV – visa tai rodo, kad žmogus bando pabėgti nuo realybės, kurioje jaučiasi tuščias. Visos religinės praktikos ir meditacijos moko: sugrįžk į save ir atrask savyje ramybę. Tada eik ir skleisk žinią pasauliui. Dalinkis. Dalinkis tada, kai turi pats.

 

8. Ką patartum kitam, kuris nori realizuoti savo svajones, tačiau dėl nepasitikėjimo savimi ar dėl aplinkinių spaudimo dirba darbus, kurie jį vargina, o ne padeda atsiskleisti kaip asmenybei?

Susirasti žmogų-draugą-mokytoją, kuris gali pilnai dalyvauti pokyčių periode. T.y. Jam galima skambinti, rašyti, būti kartu kai sunku. Tai yra MOTYVATORIUS, kuris įžiebia viltį, kuri yra įpratusi užgesti. Kad ugnelė degtų, reikia ją kurstyti. Pradžia skaudi ir sunki, nes keistis ne taip ir norime, visgi. Po kurio laiko vidus priima pokyčius ir tada procesas, kaip susiformavęs įprotis, veikia savaime.

 

9. Kaip nupieštum savo gyvenimo projektą/svajonę/misiją/prasmę, jei reikėtų tai išreikšti lape? Apibūdink keliais sakiniais.

Žmogus su didele raudona širdimi, iš kurios išeina spinduliai. Priešais jį kiti žmonės su blankiomis širdelėmis. Spinduliai keliauja tiesiai į jas.

 

10. Jei vadovautum Sąmoningumo ministerijai, kokius tris strateginius tikslus pirmiausia numatytum, kad vartotojiškos sąmonės sąlygomis kuo daugiau žmonių taptų sąmoningesni savo pašaukimui?

  1. KAS YRA ŽMOGUS? (Kuo ypatingas? Fizinis, subtilus kūnas, norai, pojūčiai, atmintis);
  2. KOKS JO GYVENIMO TIKSLAS? (Žmogaus atsakomybė prieš Žemę, gyvūnus, kitus žmones, pareigos);
  3. KAS NUTINKA PO MIRTIES? (Šis gyvenimas baigiasi. Patirtis – protėviai guli po žeme, ką jie išsinešė? Kaip šis žinojimas keičia mano laiko ir darbų paskirstymą? VERTYBĖS).

Tai – klausimai, pagal kuriuos orientuočiau Sąmoningumo ministerijos veiklas.

 

11. Įvardink, kas Tau yra kūrybiškumas? Jei tik nuo jo priklausytų moralinis pasaulio likimas, kaip pasitelktum kūrybiškumą, kad išgelbėtum pasaulį iš dvasinės duobės?

Nežinau.

 

12. Kaip manai, ko trūksta mokyklose ir ką pasiūlytum mokytojams, kad vaikai nuo pat mažens pradėtų siekti savo svajonių?

Nesu tikra, kad mokykla turi daug galios keisti. Dėl visuomenės pagalbos mokytojams stygiaus, valdžios požiūrio ir moralinės paramos švietėjams, mokytojai dabar yra tik žinių skleidėjai. Jų galimybės suvaržytos protokolais, teisėmis…. Dauguma jų nebegyvena pagal savo svajones, nebeturi ko siekti, akys nebežiba, nes nebemato prasmės tame, ką daro.  Kaip jie gali įkvėpti vaikus, kurie pirmiausiai priima pavyzdį?

Nėra bendradarbiavimo tarp tėvų ir mokytojų. Tėvai turėtų priimti mokytojų autoritetą ir vykdyti jų patarimus, priimti vertybes (kalbu abstrakčiai). Visas procesas pilnas tada, kai namai ir mokykla yra dvi rankos, kurios sukabintos tvirtai.

 

Dalinuosi tuo, ką matau, jaučiu ir suprantu. Visa tai, ką parašiau, yra mano asmeninė nuomonė, kuri susiformavo, atsivėrė stebint, bendraujant ir mokantis šioje įvairiaspalvėje gyvenimo mokykloje.

 

 

 

beeNet.lt