Gluosnis Abramavičius: Laisvė – labai arti tylos

Aš vardu Gluosnis.

Dažniausiai dirbu auksakaliu. Mano kūnui 24 metai. Džiaugiuosi, kad mokykla baigėsi, pagaliau viskas mano rankose (šypsosi). Studijavau Telšiuose. Dabar turiu mažą baltą studiją Vilniuje, joje ir gyvenu. Taip pat turiu stiklinio dubenėlio smilkalinę, kurioje pripilta smėlio iš Valencijos. Mano mėgstamiausia spalva – rugiagėlių mėlyna. O daina – Renee Dominique – La Vie en Rose. Šiandien vadovaujuosi pora sakinių. Nėra taip paprasta suprasti, kaip paprasta viskas yra. Dar nieko nebuvo paprasčiau už paprastumą.

1. Kas Tau yra vidinė laisvė? Kodėl?

Tai ramus suvokimas, kad visi veiksmai tinkami, taip pat ir nedarymas – tinkamas. Laisvė labai arti tylos. Net tokios paprastos kaip tyla nuo žodžių – tiek mintyse tiek garse. Nes tada aš jaučiu didžiulį palengvėjimą. Net būnant laisvam nuo laisvės jausmo yra palengvėjimas, vedantis į laisvę, tylą… Žodžiais aiškinant emocinius subtilumus dažnai būna painu… Praktikoje šie dalykai daug paprastesni.

2. Kokia Tavo manymu charakterio savybė yra svarbiausia žmoguje ir kodėl?

Nėra svarbiausios savybės – kuomet išskiriame vieną savybę, ji tampa per daug sureikšminta, tuomet užmirštame kitas savybes mes kraštutinume. Kraštutimumai veda į pusiausvyros praradimą… Dingsta paprastumas, patiriame įtampą arba net kančią… Svarbus visas žmogaus charakteris. Labiausiai tai matosi veiksmuose – kaip jis elgiasi su savimi ir su kitais.

3. Koks didžiausias atradimas/suvokimas/sutapimas padėjo Tau augti, tobulėti ar keistis?

Klausymas – perpratimas, tada taikymas savo  veiksmuose.

4. Kas Tau asmeniškai, kaip kūrybiškam/intelektualiam/jautriam žmogui yra ar kada anksčiau buvo didžiausias iššūkis (sunkumas) gyvenime? Kaip tai Tau padeda, padėjo augti, tobulėti ar keistis?

Neprievartauti nei savęs nei kitų. Save versdavau palaikyti įvaizdį, pasiekti, sužavėti kitus ar tiesiog save patį. Kitus versdavau elgtis taip, kaip noriu aš, taip, kaip aš suplanavau, ar taip, kaip mes susitarėm. Dar iki dabar kartais taip elgiuosi. Tai veda tik į nesusipratimą ir įtampą viduj.

5. Kas Tau padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą, siekti savo tikslų, svajonių, gyventi prasmingai, nepaisant kai kurių aplinkinių nepalaikymo arba tokių iškylančių situacijų, kurios stabdo eiti pirmyn?

Keista, bet šiuo metu labiausiai – tvirtas kūnas. Pokalbiai su bendraminčiais. Mankštoje randu ramybę, pasitikėjimą savimi, susitaikymą ir kantrybę. Bendraujant visada atsiranda artimos idėjos, palaikymas – nesijaučiu vienas.

6. Įvardink savo profesiją/mėgiamiausią veiklą/siekiamybę, kuri jauti, kad yra Tavo pašaukimas. Ką ji Tau duoda asmeniškai ir ką, Tavo manymu, duoda kitiems?

Poezija – tai nukelia į  kitą pasaulį, tai gražu. Metalo menas, auksakalystė – sunku pasakyti, tai tiesiog nuostabu. Manau tai nieko neduoda kitiems. Kartais klausiu, ką kiti nori pasiimti, ko jiems reikia, tą jie randa?

7. Jei Tavo profesija/mėgiamiausia veikla/siekiamybė turėtų savo ministeriją vyriausybėje ir Tu būtum jos ministras/ministrė, ką pakeistum, ką pasiūlytum savo srities profesionalams bei visuomenei, ar ko imtumeisi, ko beveik niekas dar nesiėmė daryti?

Nieko, viskas tvarkoje. Gal nebent prabavimo rūmai galėtų perleisti visas atsakomybes kūrinių autoriams… Nors ir taip viskas gerai (šypsosi).

8. Ką patartum kitam, kuris nori realizuoti savo svajones, tačiau dėl nepasitikėjimo savimi ar dėl aplinkinių spaudimo dirba darbus, kurie jį vargina, o ne padeda atsiskleisti kaip asmenybei?

Pasikalbėk su išmintingais žmonėmis, jie moka patarti. Kai skaitai straipsnius, lieki savo galvoje ir dažnai nieko nepradedi daryti. Žmogus, kuris jau gyvena savo svajone, tikrai gali parodyti kelią, kaip tau ateiti į savo. Na, arba ne (šypsosi).

9. Kaip nupieštum savo gyvenimo projektą/svajonę/misiją/prasmę, jei reikėtų tai išreikšti lape? Apibūdink keliais sakiniais.

Nieko nesiekti, bet likti kryptingam, daug nesvajoti, tik truputį, kai naktis žvaigždėta. Viskas ir taip pakankamai prasminga. Džiaugtis kiekviena diena. Išlikti paprastam. Dažnai juoktis.

10. Jei vadovautum Sąmoningumo ministerijai, kokius tris strateginius tikslus pirmiausia numatytum, kad vartotojiškos sąmonės sąlygomis kuo daugiau žmonių taptų sąmoningesni savo pašaukimui?

  1. Neversčiau nieko būti sąmoningų.
  1. Palaikyčiau visus darnius žmonių poelgius.
  1. Pateikčiau sąmoningumą paprasčiau. Dažnai žmonės bijo pavadinimų ir reaguoja atstumdami. Stengčiausi integruoti smulkius veiksmus į žmonių kasdienę aplinką (padėkojimus, trumpas ramias pertraukėles, vieno dalyko darymą vienu metu…).

11. Įvardink, kas Tau yra kūrybiškumas? Jei tik nuo jo priklausytų moralinis pasaulio likimas, kaip pasitelktum kūrybiškumą, kad išgelbėtum pasaulį iš dvasinės duobės?

Tai nebijojimas klysti. Vajė (juokiasi). Viskas gerai – pasaulis nėra dvasinėje duobėje. Tai tik saujelė laikinų žmonių, o gal tik truputis jų minčių netvarkoje. Žmonės per daug bijo numirti arba nustoti galvoti (bet ir tai nėra blogai).

12. Kaip manai, ko trūksta mokyklose ir ką pasiūlytum mokytojams, kad vaikai nuo pat mažens pradėtų siekti savo svajonių?

Palaikymo palaikymo palaikymo (šypsena). Ne baudos, ne pažymiai ar žinių kiekis padeda. Vaikams reikia palaikymo, tada jie – visagaliai ir viską patys pasieks.

beeNet.lt