Įsijungi naujausio modelio LED televizorių – liauna it styga ir grakšti tamsiaplaukė jauna moteris, plačia amerikietiška šypsena valiūkiškai krato galvą, videokamera priartina jos vešlius spindinčius plaukus stambiu planu, o tada staiga mergina sušunka: „Būk savimi – išbandyk šį šampūną – tu to verta!“. Tuomet atsiverti „Iki savaitėlės“ reklaminį laikraštuką ir pirmame puslapyje šviečia šūkis: „Vonios ir tualeto valikliams 40 proc. nuolaida. Tik šią savaitę!”. Tada „įlendi“ į internetą, skaitai straipsnį apie upę, užterštą neaiškiais chemikalais, ir smilkt smegeninėj sukirba mintis – chemija, chemija, visur ta chemija… Negerai, kad žuvys nyksta, negerai. Bet juk ir pati naudoju bene tą pačią chemiją! Bet ar tikrai man reikia būtent šio šampūno, kurio „esu verta“, būtent to nupiginto valiklio? Juk su soda visai gerai išsiblizgina viskas – paprasta, pigu, ekologiška. Ir sutaupyti galima. Kam man pirkti tai, ko nereikia, lyg pamišusiai teršti savo namus – Žemę, ir švaistyti jau taip menką savo biudžetą?